- užbūtis
- užbūtìs sf. (3b) užgyventas turtas: Užbūtìs iš piršto neslaužia Lš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
užbūtis
Look at other dictionaries:
užbutis — ùžbutis sm. (1) 1. vieta už buto, už trobos: Ùžbutė[je] buvo [dobilai], susuko menturiais, Grg. 2. gyvenamojo namo dalis, esanti už priemenės: Ùžbutį nuo kuknės skyrė butas (priemenė) Rg. Iš ùžbučio ėjo durys į daržą Rg. Dabar ji perpykus… … Dictionary of the Lithuanian Language
